Pakelkime praeities lapus ir sugrįžkime į 1918 m.

Vasario 16 d. Nepriklausomybę paskelbia Lietuvos valstybė. Dar tebevykstant kovoms su bermontininkais, bolševikais ir lenkais 1918-1919 m. rengiamos švietimo ministerijos įgaliotinių ir mokytojų atstovų konferencijos, kurios sprendžia švietimo klausimus. Šių konferencijų nutarimų pagrindu Steigiamasis seimas priima įstatymą, pagal kurį Lietuvoje kuriama ketverių metų pradinė mokykla, kurios lankymas privalomas 7-14 m. amžiaus vaikams. Mokytojų darbo priežiūrą vykdo švietimo ministerijos skiriamas apskrities mokyklų inspektorius.
1936 m. išleistas naujas Pradžios mokyklų įstatymas, pagal kurį įsteigiama šešerių metų pradinė mokykla. Mokoma šių dalykų: tikybos, lietuvių kalbos, skaičiavimo, tėvynės pažinimo, istorijos, geografijos, gamtos, dailės, rankų darbų, muzikos ir dainavimo, kūno kultūros. Taip pat įvedamas naujas dalykas - mokytojo laipsniavimas: jaunesnysis mokytojas, I laipsnio mokytojas, 11 laipsnio mokytojas, 1 laipsnio vyresnysis mokytojas, II laipsnio vyresnysis mokytojas. Atitinkamai pagal laipsnį buvo mokamas ir atlyginimas.

Iš apylinkės gyventojų prisiminimų žinoma, kad .pirmoji mokykla veikė Pilypo dvare dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Mokė mokytoja Jurčytė.

Pokario švietimo padėtis buvo labai sunki, trūko mokytojų. Šiam reikalui buvo rengiami mokytojų kursai, steigiamos mokytojų seminarijos, taip pat dvimečiai mokytojų kursai, kuriuose mokytojai ruošiami pagal sutrumpintą programą. Nuosavų mokyklos namų buvo tik 30% iš viso mokyklų skaičiaus, todėl vaikų mokymui patalpos buvo nuomojamos. Štai tokioje aplinkoje pradėjo savo darbą mokytoja Michalina Bogušienė, gimusi 1903 m balandžio 15 d. Kelmės mieste, siuvėjo Antano Laukšo ir namų šeimininkės Onos Laukšienės šeimoje.

Mokytoja Michalina Laukšaitė - Bogušienė

Mokytojos cenzą įgijo baigusi du mokytojų seminarijos kursus Jurbarke 1922 m.. Dirbti pradėjo Raseinių raj. Šimkaičių pradžios mokykloje, o 1923 rugsėjo 1 d. persikėlė į Kareivų pradžios mokyklą.

Mokykla buvo įkurta ūkininko Jurgio Bogušo name. Čia be klasės vaikams buvo ir mokytojos kambarėlis. Iki mūsų dienų išliko keli dokumentai, iš kurių galima sužinoti, kokioje aplinkoje ir kaip dirbo mokytoja M. Laukšaitė, vėliau Bogušienė. Klasės ilgis buvo 6,5 m, plotis 4,2 m, aukštis 2,3 m, keturi langai: du iš vakarų, du iš pietų.

Taip šiandien atrodo buvusios mokyklos klasė

Rūbinės nebuvo. Kuru mokyklą aprūpindavo valstybė. Klasėje buvo 14 dviviečių suolų, kuriuose turėdavo tilpti apie 50 mokinių.

Mokiniams kartais tekdavo sėdėti suole po tris. 1923 m. mokymas pradėtas spalio 14 d., nes tada į mokyklą vaikus leido tik pasibaigus ganiavos laikui, o kiti negalėjo lankyti mokyklos dėl avalynės ar šiltų rūbų stokos. Pamokos prasidėdavo išaušus. Trukdavo 5-6 valandas. Pertraukos 10-15 minučių. Mokytoja dirbo su visais 4 pradžios mokyklos skyriais. Mokė skaityti, rašyti, skaičiuoti.

Mokymo priemonės buvo vadovėliai: Esmaičio "Sakalėlis" 1 skyriui, Murkos "Vaikų darbymečiui" II dalis II skyriui, Mašioto 'Aritmetikos uždavinynas" I-II dalis, Trumpa Lietuvos istorija, Geografijos pradžiamokslis. Vėliau, apie 1928 mokslo metus, prisideda Vasiliausko "Žibutė" I skyriui. Kitos mokymo priemones - 4 žemėlapiai ir 2 abėcėlės. Minėtas mokymo priemones mokytoja turėjo važiuoti pirkti pati. Be to, turėtų vadovėlių visiems vaikams neužteko. Dabar, kai mes kalbame apie mokyklų kompiuterizavimą, tikriausiai sunku įsivaizduoti buvusias tų metų sąlygas, kada mokytojas buvo vienintelis žinių šaltinis. Vaikų išmokymo našta gulė ant jo pečių. Tačiau ne vien tik mokymu rūpinosi mokytoja Michalina Laukšaitė. Ji rinko pasakas, dainas, planavo tirti žemės paviršių, upės krantus, tėkmę, versmes, stebėti kartu su mokiniais augalų dygimą, lapų išsprogintą, surengti išvykas į Pakražančio malūną, lentpjūvę, Pluskių vandens malūną, geležinkelį, Lyduvėnų tiltą. Gal ne visi šie planai buvo įgyvendinti, tačiau jie kalba apie žmogaus norą ir siekimą dirbti, šviesti ir tobulinti vaikus. Mokytoja organizavo mokykloje svarbiausių metinių švenčių minėjimą ruošė su vaikais programėlę Kalėdų eglutei, rengė dainų - deklamavimo vakarėlius. Į mokyklos gyvenimą įtraukti ir mokinių tėvai, kurie dalyvavo tėvų susirinkimuose, rinko tėvų komitetą, ragino mokinius lankyti mokyklą, remontavo baldus, rinko tam lėšas, nes suolai buvo seni ir aplūžę.

Apie mokytojos M.Laukšaitės darbą pradinių mokyklų inspektorius "Mokyklos lankymo apyskaitoje" 1924 m. rašo: " Turiu pažymėti, kad mokytoja darbuojasi uoliai ir jei mokiniai tinkamai lankys mokyklą iki mokslo metų pabaigos, tai jie bus paruošti egzaminams iš viso pradžios mokyklos kurso".

Mokytoja M.Bogušienė su mokiniais

1927 m. prašant mokinių tėvams pradžios mokykla iš Kareivų kaimo perkelta į Pakražančio bažnytkaimį ir įkurta Dambrausko namuose.

Taip atrodo šiandien atnaujintas Dambrauskų namas

Dabar mokytojai kas dieną reikėjo įveikti 3 km, kad nuvyktų iš gyvenamosios vietos į Pakražančio bažnytkaimyje ėdančią mokyklą. Palyginus su 1924 mokslo metais mokymo priemonių turėta daugiau. Be minėtų vadovėlių mokykla įsigijo: gaublį, barometrą, kompasą, menzūrėles, tačiau trūksta spintos knygoms ir mokymo priemonėms susidėti. Bibliotekėlėje 91 knyga ir spaudos komplektai nuo 1921 metų.

1928 metų kovo mėnesį Pakražančio parapijos kunigas Vilčinskas sutuokė Michaliną Laukšaitę ir Mykolą Bogušą parapijos bažnyčioje.

Bogušas valdė 28,8 ha žemės, kurią gavo už savanorišką tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Bogušai apsigyveno mažame namelyje Kareivų kaime, vėliau ten pat pasistatė nuosavą namą ir sukūrė ūkį. Mokytojos pečius užgulė šeimos ir ūkio rūpesčiai, tačiau savo darbo ji neapleido. 1928 m. minint Lietuvos valstybės Nepriklausomybės dešimtmetį apdovanojama "Nepriklausomybės" medaliu. Tai tikrai aukštas mokytojos darbo įvertinimas.

1930 metų "Mokyklos lankymo .apyskaita", surašyta mokinių inspektorius, suteikia žinių apie tai, kaip buvo finansuojama mokykla per metus. Knygoms skirta 178 Lt. 20 cnt., šviesai - 24 Lt., švarai palaikyti - 50 Lt., smulkioms išlaidoms - 24 Lt. Mokytojos algą sudarė 1371 Lt. 01 cnt. Mokykla kaip ir seniau aprūpinama kuru. Mokytoja M. Bogušienė dirbo su visais skyriais.

Išlikę dokumentai mums pasakoja apie mokytojos rūpinimąsi neturtingais mokiniais. Išlikę neturtingų mokinių ir jiems reikalingų priemonių sąrašai ir raštas Kražių valsčiaus viršaičiui, kuriuo prašoma suteikti paramą šiems mokiniams. Gal tai nedidelis epizodas, bet jis išreiškia rūpinimąsi tais, kurie dėl neturto negalėjo įsigyti vadovėlių, sąsiuvinių ir kitų mokymosi priemonių.

1935 m. Grinių kaime pastatyta pradžios mokykla. Ten ir persikėlė mokykla iš Pakražančio bažnytkaimio.

Ji ir toliau išliko 2 komplektų. Tačiau 1936 m. apie 20 vyresnio amžiaus vaikų į mokyklą nepriimti, nes trūko vietų. Naujos mokyklos klasės erdvios, bet perpildytos mokinių. Klasėse po 18 dviviečių suolų, sėdėjo po 4 mokinius kiekviename. Sąlygos darbui nepatenkinamos, žalojama vaikų sveikata.

1936 m. į Pakražančio pradžios mokyklą atkeliamas dirbti Vincas Siparis. Jis perėmė iš M. Bogušienės vedėjavimo pareigas, M . Bogušienė toliau dirbo su II ir III skyriais. Iš viso apie 60 mokinių. Su kitais skyriais dirbo V. Siparis. 1937 m. Pakražančio pradžios mokykla trijų komplektų du nuosavame name, o trečiam samdoma patalpa pas Grybėną Carycinoje, nes vienas mokyklos pastatas nesutalpina visų norinčių mokytis.

Dabartinė Pakražančio parduotuvė. Čia prieš 73 m. stovėjo Grybėno namas

Nuo 1937 m. mokytojams suteikiamos kategorijos. M. Bogušienei suteikta II laipsnio mokytojos kategorija. Apie mokytojos darbą "Mokyklų lankymo apyskaitoje" inspektorius rašė: "Mačiau lietuvių kalbos pamoką. Su vaikais buvo atitinkamai pakalbėta ir skaitytas straipsnelis "Stiklas" iš "Sakalėlio" II dalies. Vaikai skaito tinkamai. Jų žinios iš daiktų pažinimo ir skaičiavimo pakankamos. Sąsiuviniai tikrinami."

1940 m. M.Bogušienei suteikta I laipsnio vyresniosios mokytojos kategorija. 1940 m. prasidėjusi Sovietų okupacija sujaukė damų mokyklos darbą. Sovietinė ideologija pradedama diegti visuomenėje ir mokyklose pirmiausia.
1940 m. Švietimo komisariato nurodymu iš mokyklos knygynėlio išimtos šios knygos:

Lietuvos konstitucija;
Jaunosios Ant. Smetonos dienos;
Vytauto Didžiojo garbei;
Juozas Tūbelis;
Karinis valstybės rengimas. Iš viso jos kainavo 36 Lt 25 cnt.
Negana to, mokyklos kolektyvas priverstas minėti svetimos valstybės primestas šventes. Štai koks įdomus 23-čiųjų Spalio Revoliucijos metinių minėjimo aprašymas: "Išvakarėse (spalio 6 d.) mokiniai, mokytojų vadovaujami, rūpestingai ir gražiai papuošė minėjimui salę ir mokyklos fasadą TSRS žymių žmonių portretais, šūkiais, plakatais, apvainikavo žalumynais, iš kurių gražiai atrodė penkiakampė žvaigždė.

Spalio 6 d. minėjimas vyko mokykloje. Dalyvavo draugai mokytojai, mokinių tėvai ir mokiniai. Po iškilmingų kalbų sekė meninė ir linksmoji dalys".

Įdomių žinių suteikia ir 1940-1941 m.m. statistikos žinios, kurių skiltyse nurodyta surašyti, kokie mokiniai pasitraukė iš mokyklos nuo 1940 m. lapkričio 1 d., taip pat reikalauta nurodyti tuos mokinius, kurie mokyklą lankė iki 1940 m. gegužės 1 d., t.y. 1939-1940m.m. Šitos žinios tikriausiai turėjo sovietams nurodyti priešiškai nusiteikusius vaikų tėvus, nes neleidę vaikų į sovietizuotą mokyklą laikomi priešais. Nedaug išliko žinių apie to laikotarpio mokytojos M. Bogušienės ir kitų mokytojų darbą. Todėl belieka spręsti, kad žmonės, susiformavę nepriklausomoje valstybėje, negalėjo priimti sovietų primestų nurodymų, tačiau ir širdimi nesutikdami turėjo paklusti jų valdžiai.

1941 m. prasidėjo karas. Lietuvą okupavo vokiečiai. Jų žygiuojanti kariuomenė ir darbininkų kolona trims savaitėms apsigyveno Pakražančio pradžios mokykloje. Po jų buvimo sunaikinta daug vertingų knygų ir dokumentų, mokykla apniokota, iš mokyklos ūkio dalies sukūrenta 12 metrų malkų. Mokyklos vedėjas surado ir išnuomojo tris klases Užmedžių kaimo ūkininką Sabutį.

Sabučio sodyba buvo ... ... tokia šiandien

Pakražančio kaime mokė VI skyrių, o kitose vietose dirbo su kitais skyriais padieniui.

Su II ir III skyriais dirbo M. Bogušienė ir Ona Siparienė. Pasidalino dėl to, kad būtų arčiau ateiti mokiniams, nes patalpos buvo už 4 km. viena nuo kitos. Su IV ir V skyriais dirbo V.Siparis ir R.Kružaitė.

Mokytoja R.Kružaitė klasėje su mokiniais

Su VI - J.Liaudanskaitė. "Nors darbo sąlygos prastos, bet dėka mokytojų gražaus sugyvenimo ir darbštumo visi skyriai mokomi ir auklėjami gerai." (Pradžios mokyklų inspektorius).

Nepaisant karo vargų mokykla veikė, mokytojai dirbo. 1942-1943 m. mokyklą lankė 153 mokiniai, 1943-1944 m.- 155 mokiniai.

Iš "Mokyklų lankymo apyskaitų": "1945 kovo 1 d. M. Bogušienė dirba su I skyriumi, skaito mokiniai gerai, rašo kiti gerai, kiti patenkinamai. Skaičiuoja dvidešimties ribose visus veiksmus labai gerai. Mokiniai pamokų metu drausmingi. Sąsiuviniai tvarkingi patenkinamai. Mokomąją medžiagą M. Bogušienė turi susiplanavusi. Sugebėjimas mokyti pagal metodiką geras. Vaizdinių priemonių yra, jomis naudojamasi. Sąsiuviniai prižiūrimi ir taisomi. Pamokos pradedamos punktualiai. Mokytoja mokinių gyvenimą pažįsta, su tėvais bendrauja. Visumoje dirba labai gerai." Inspektorius J. Sadauskas. Tai paskutinis dokumentas suteikiantis, konkretesnių žinių apie mokytojos Michalinos Bogušienės darbą.

Štai tokiomis sąlygomis M. Bogušienė gyveno ir dirbo. Tačiau šis aprašymas nebūtų išsamus, jei nors trumpai nepažvelgtume i jos asmeninį gyvenimą. Ištekėjusi už ūkininko Mykolo Bogušo pagimdė ir užaugino aštuonis vaikus. Tais laikais atostogų vaikams auginti niekas neduodavo, tad ir dirbti, ir vaikus auginti teko vienu metu. Moters rankų reikalavo ir ūkio darbai, todėl dabar mes galime tik žavėtis mokytojos ištverme ir darbštumu. Artimų žmonių ir mokinių prisiminimuose ji išlieka kaip be galo stropi, nuoširdi ir visiems padėti norinti moteris, rūpestinga motina.

Sunkūs išbandymai užgulė mokytojos pečius. Karas, pokario laikai, Sovietų okupacija palaužė jėgas. 1950m. pablogėjo sveikata, tačiau mokyklos mokytoja nemetė. Radusi laiko mokytoją gydėsi Kaune, tačiau nepagydoma liga užmerkė akis sulaukusi vos 50 metų. Mokytoja mirė 1953 m. kovo mėnesį. Jos vietą mokykloje užėmė dukra Angelė Bogušaitė - Visockienė.

Parengė mokytoja Alma Šarlauskaitė

Vincas Siparis, Vinco gimė 1899 m. vasario 10 d. Tauragės apskrities Kvėdarnos valsčiaus Suščių kaime.

Baigė 2 mokytojų seminarijos kursus . Mokytojo cenzą įgijo 1927 m. prie Švietimo Ministerijos. Pakražančio vidurinėje mokykloje pradėjo dirbti 1936 birželio 1 d. mokėjo šiek tiek vokiečių ir lenkų kalbas. Bendras pedagoginis stažas skaičiuojamas nuo 1918 m. birželio 1 d. Pakražančio mokykloje dirbo vedėju ir mokytoju. Žmona Ona Siparienė nuo 1940 m. dirbo Pakražančio vidurinėje mokykloje mokytoja. Augino dukras - Aldoną ir Birutę. Birutė Siparytė-Peleckienė dirbo Pakražančio mokykloje mokytoja. Mokė lietuvių kalbos, buities darbų. Gyveno Siparių šeima mokyklos pastate, paskui pasistatė nuosavą namą.

Apie V.Sipario darbą mokykloje galima sužinoti iš išlikusių dokumentų. Tai daugiausia mokyklos inspektavimo (lankymo) apyskaitų dokumentai. "Statistikos žinios ", V.Sipario rašyti raštai savivaldybės viršaičiui ir kita.

1936 m. V. Sipariui pradėjus dirbti Pakražantyje, mokyklos vedėja ir mokytoja buvo Michalina Bogušienė. Iš jos V.Siparis perėmė vadovavimą mokyklai.

1935 m. Pakražantyje buvo pastatyta nauja mokykla, todėl mokymosi ir darbo sąlygos čia buvo geros. Klasių plotas - 8 x 5 m

Prie mokyklos įrengtas kiemas vaikams žaisti. Įrengta drabužinė, ventiliacija, bakeliai vandeniui, tualetas. Mokykla turėjo 2.98 ha žemės, ūkinį pastatą. 1936 m. mokėsi 122 mokiniai .Mokslo metai pradėti rugsėjo 1 d. Mokykla įsigijo šias mokymo priemones :

1. Pirmo skyriaus nebuvo .
2. 2 skyriui - "Sakalėlio" 2 d., Aritmetikos uždavinyno 1 d.
3. 3 skyriui - "Sakalėlio "3 d., aritmetikos uždavinyno 2 d. , Lietuvių kalbos gramatiką.
4. 4 skyriui - "Sakalėlio" 4 d., Aritmetikos uždavinyno 3d .(Damijonaičio), Lietuvių kalbos gramatiką.
5. 5 skyriaus nebuvo.

1936m. surengta nemažai popamokinių renginių, paskaitų ir vakarėlių, pvz:

1. 1936m. vasario 23 d. - "Staselis balandėlis" (mokytojos M.Bogušienės organizuotas vaidinimas).
2. 1936m. rugsėjo 8d. - "Tautos šventė" (organizatorius V.Siparis).
3. 1936m. spalio 9d. - "Spalio 9 paminėjimas" (organizatorius V.Siparis).
4. 1936m. lapkričio 23d. - '"Kariuomenės šventė" (organizatorius V.Siparis).

Vaidinimas „Vestuvininkai“

Apie mokyklos vedėjo darbą skaitome "Lankymo apyskaitoje".

"Pakražančio mokykla pradinė, 2 komplektų. Klasės erdvios, bet perpildytos mokinių. Apie 20 vyresnio amžiaus mokinių nepriimti į mokyklą dėl vietos stokos. Klasėse po 18 dviviečių suolų. Suole sėdi po 4 mokinius ir dėl to yra žalojama mokinių sveikata. V.Siparis dirbo su 4 ir 3 skyriais, 17 ir 31 mokiniai atitinkamai. Mokinių žinios geros.
Mokyklos vedėjas V.Siparis rūpestingai administruoja mokyklą ir tinkamai dirba mokymo ir auklėjimo darbą." ("Lankymo apyskaita") 1936.11.24.

1937m. mokykloje pradeda 24 m. dirbti Valė Brazauskaitė, turinti 3 metų pedagoginio darbo stažą. Mokytoja dirbo neilgai, nes vėliau dokumentuose neminima.

1937m. mokykloje užregistruoti 157 mokiniai. Mokslo metai pradėti rugsėjo 3d. Suvėluota dėl mokyklos remonto.

1937metais aplink mokyklą pasodinti vaisiniai medeliai. Toliau rašoma 1921 m. pradėta mokyklos kronika.

1937 02 21 išrinktas tėvų komitetas. Vaikams ruošiami vakarėliai ir vaidinimai.

1937 m. vasario 16 d. - Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimas.

1937 m. balandžio 13d. - Valstybės prezidentas A.Smetona.

1937 m. spalio 9 d. - Spalio 9 minėjimas. Renginius organizavo ir vedė vedėjas V.Siparis. 1937 m. Pakražančio pradinė mokykla buvo 3 komplektų. Du komplektai dirba mokyklos pastate, o trečias komplektas - nuomojamame pastate. Darbo sąlygos geros. Kiekvienas mokytojas dirbo su vienu skyriumi.

Antrą skyrių mokė pirmo laipsnio mokytoja Valė Brazauskaitė. Mokytoja dirbo mokykloje nuo 1937m. lapkričio 4 d., buvo kruopšti, rūpinosi vaikų auklėjimu.

Trečią skyrių mokė antro laipsnio vyresnysis mokytojas V.Siparis. Dirbo gerai, nuolatos tikrino ir taisė sąsiuvinius. Jo mokinių žinios pakankamos. Vaikai gerai orientavosi gyvenimiškose situacijose. Išeitą kursą vaikai mokėjo. Mokytojas V.Siparis nuoširdžiai rūpinosi vaikų mokymu.

Ketvirtą skyrių mokė antro laipsnio mokytoja M.Bogušienė.

Nuo 1938 m. mokykloje pradėjo dirbti 23m. mokytoja Regina Kružaitė, 1933m.baigusi moterų kultūros draugijos mokytojų seminariją, mokėjusi vokiečių kalbą. 1938 m. mokyklą lankė 145 mokiniai. Ir šiais metais surengta įvairių renginių, pvz.:

1. 1938 vasario 16 d. - Lietuvos Nepriklausomybės 20 -čio minėjimas.
2. 1938 m. gegužės 3d. - vakarėlis ir vaidinimas "Be mamytės".
3. 1939 sausio devintą dieną - vaidinimas "Staselis balandėlis" ir kt.

1939-1940 mokslo metais V.Siparis, antro laipsnio vyr. mokytojas, mokė 4 skyrių. Pamokas vedė gerai, vaikai noriai ir tvarkingai dirbo. Mokinių žinios buvo geros ir sąmoningos. Mokytojas savo darbui atsidavęs. Mokykla administruojama gerai.(Iš mokyklų "Lankymo apyskaitos").

Pirmo laipsnio mokytoja R.Kružaitė mokė 3 skyrių, o antro laipsnio mokytoja M. Bogušienė-2 skyrių.

Tikybos pamokas vedė kunigas Antanas Ričkus. Kunigas tikybą dėstė Paprūdžių ir Pabalčių mokyklose.

1940 m. rugsėjo 28 d. mokyklą lankė 152 mokiniai. Mokytojų kolektyvas nesikeitė. 1942 m. lapkričio 24 d. mokyklų "Lankymo apyskaitoje" randame tokią informaciją: "Mokinių skaičius sumažėjo iki 48, dėl vykstančio antrojo pasaulinio karo (1939-1945m.).

Dirbo trečias ir ketvirtas skyriai. Nuo 1940 lapkričio 1 d. mokykloje pradeda dirbti mokytoja Ona Siparienė.

1942 m. m. V.Siparis dirbo su 5 ir 6 skyriais. Mokiniai drausmingi, skaitė knygas. Mokytojas pamokoms ruošėsi ir jas vedė gerai. Mokykloje veikė knygynėlis. Knygos mokiniams duodamos kas savaitę. Mokyklai vadovaujama ir raštinė tvarkoma gerai. Bibliotekos knygos ir mokymo priemonės laikomos spintoje, kiemas ir ūkis tvarkingi. Mokyklai trūksta gaublio ir kitų mokymo priemonių. Klasės šiltos. ( Pasirašo mokyklų inspektorius M.Gerbinis)."

1942 m. "Lankymo apyskaitoje" minimi šie mokykloje dirbę mokytojai: V.Siparis, M.Bogušienė, R.Kružaitė, O.Siparienė, Jadvyga Liaudanskaitė. Mokinių skaičius padidėjo iki 178.

Tuo metu Pakražančio pradinė mokykla 2 laipsnio, 5 komplektų. Vokiečių kariuomenei užėmus mokyklos patalpas, vedėjas V.Siparis surado ir išnuomojo 3 klases pas Užmedžių kaimo ūkininką Sabutį. Pakražančio kaime moko 3-čią skyrių, o su kitais skyriais padieniui dirba mokytojos M.Bogušienė ir O.Siparienė. Su ketvirtu ir penktu skyriais dirbo V.Siparis ir R.Kružaitė. V.Siparis mokė skaičiavimo, gamtos ir geografijos, o R. Kružaitė kitų dalykų. Su šeštu skyriumi dirbo Jadvyga Liaudanskaitė. Nors darbo sąlygos sunkios, bet mokytojų gražaus sugyvenimo ir vedėjo sumanumo dėka visi skyriai mokomi ir auklėjami gerai.

1945m. mokykloje veikė 4 skyriai. Liko tik 37 mokiniai. Manoma, kad jų sumažėjo dėl karo ir pokario laikmečio sunkumų. Mokykloje labai trūko mokymo priemonių, nes jos sunaikintos per karą. Gyventojai atsimena, jog dalį knygų sudegino mokyklos pastate gyvenusi vokiečių kariuomenė. Likusios knygos laikomos bibliotekėlėje (200 knygų). Nors mokyklai trūko baldų, mokymo priemonių, mokytojai dirbo gerai (iš mokyklų "Lankymo apyskaitų").

Mokyklos vedėjas rūpinosi ne tik mokinių mokymu, bet ir gerų darbo sąlygų sudarymu, aprūpinimu mokymosi priemonėmis, mokyklos pastato remontavimu ir tvarkymu. Tai sužinome iš vedėjo rašytų dokumentų, skirtų valsčiaus viršaičiui. Net sunkiais karo ir pokario metais nenustota aprūpinti mokyklos ir ten dirbusių mokytojų kuru.

Štai kelių dokumentų, rašytų V.Sipario Kražių valsčiaus viršaičiui, duomenys:

1941 m.V.Siparis kreipėsi į Kražių valsčių, kad būtų papildomai skirta kuro mokyklai, nes karo metu mokykloje gyvenusi vokiečių darbo kolona sudegino ten buvusias malkas.

1942m. rašytas dokumentas praneša, kad Raseinių apskrities Pakražančio mokyklos mokytojai V.Siparis, M.Bogušienė, R.Kružaitė, J Liaudanskaitė buvo aprūpinti kuru.

1941-1942 m. V.Siparis prašė valsčiaus savivaldybės skirti "rašomosios medžiagos" - sąsiuvinių, plunksnų, rašalo, pieštukų, trintukų. Taip pat prašyta aprūpinti baldais: stalais, suolais, lentomis. Prašyta suremontuoti duris, dūmtraukį, įstiklinti langus.

1942-1943 m. m. prašyta valsčiaus sušelpti neturtingus mokinius „rašomąja medžiaga“ ir knygomis.

1942-1943 m.m. prašoma suteikti mokyklai:

1. Dienynų - 3 vnt.
2. Popieriaus linijomis - 50 lapų.
3. Popieriaus langeliais - 50 lapų.
4. Raudono rašalo - 2 buteliukų.
5. Mėlyno rašalo - 1,5 litro.
6. Sugeriamojo popieriaus - 5 lapus.
7. Spalvotų pieštukų - 5 vnt.
8. „Cheminių pieštukų“ - 5 vnt.
9. Juodų pieštukų - 10 vnt.
10. Vokų – l00 vnt.

Iš vedėjo V.Sipario rašto Kražių valsčiaus viršaičiui: "Prašau poną Viršaitį duoti sutikimą padirbdinti Pakražančio pradžios mokyklai gonkoms laukines, aklinas, be stiklų, suveriamas, filingavas duris. Senosios su stiklais sulūžo. Prašau valsčiaus savivaldybės užmokėti už darbą, medžiagą turime."

Okupavus Lietuvą sovietinei kariuomenei ir paskelbus Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką, keitėsi ir mokyklos gyvenimas. Dokumentuose randame žinių apie suaugusių švietimą („Statistikos žinios").

1940 m. žiemą mokyklą lankė 39-42 suaugusieji. Pakražančio mokyklos bendrojo lavinimo kursus suaugusiems lankė žmonės, gimę 1919-1921 m.

Dar vienas dokumentas, rašytas "Kražių Kultūros židinio vadovui", šiuo pranešimu rodo mokyklos kaitą: "Šiuo pranešu Jums, kad kursuose prie Pakražančio pradžios mokyklos padaryta:

1. Priešrinkiminių susirinkimų - 3.
2. Politinių paskaitų - 2.
3. Proletariato vadų atvaizdai iškabinti 4 klasėse.
4. Socialistinis kampelis neveikia.
5. Kursams reikalingos 2 primusinės lempos.
6. Kursus aptarnauja Brazauskaitė Marė.
7. Kursus lanko 40 klausytojų.

Kursų lankytojų skaičius sumažėjo dėl to, kad vieni išvyko iš apylinkės kaip tarnautojai, kiti 3 į traktorininkų kursus, kiti dėl nežinomų priežasčių („1941 sausio 20d. V.Siparis").

Pakražančio kursų suaugusiems lektoriai per 1941 m. gavo tokius atlyginimus:

Sausis vasaris kovas balandis

V.Siparis 600 rb. 1.80 rb. 216 rb. 180 rb.

R.Kružaitė 440 rb. 42,9 rb. 56 rb. 73 rb.

M.Bogušienė 485 rb. 30 rb. 76 rb. 72 rb.

Už vieną pamoką mokėta:

1. V.Sipariui - 9 rb.

2. M.Bogušienei - 7 rb.

3. R.Kružaitei - 6 rb.

Pasirašo V.Siparis (kursų vedėjas)

Vienas iš įdomiausių dokumentų pasakoja apie tai, kaip mokykloje buvo paminėtos 23-osios Spalio revoliucijos metinės (Yra išlikęs orginalas).

Apie V.Sipario darbą mokykloje, mokyklos praeitį 1935-1945 m. laikotarpiu pasakoja išlikę dokumentai ir žmonės.

1952-1953 m. m. mokytojų kolektyvas

Pakražančio senbuviai prisimena V.Siparį kaip gerą žmogų, puikų mokytoją ir mokyklos vadovą. Dideli sunkumai slėgė šio žmogaus pečius: tarybinė okupacija, karas, pokario išgyvenimai. Reikėjo būti be galo tvirtam ir lanksčiam žmogui, kad sugebėtum išlikti mokyklos vedėju ir mokytoju sudėtingų istorijos kataklizmų laikotarpiu. Todėl šviesus V.Sipario atminimas išlieka daugelio jo buvusių mokinių, bendradarbių ir kaimo gyventojų atmintyje.

Parengė mokytoja Alma Šarlauskaitė

1955-1988 m. mokyklai vadovauja Jonas Peleckis. Jonas Peleckis gimė 1927m. Kelmės rajono Kražių apylinkės Pakalniškių kaime, valstiečių šeimoje.

1941 m. baigė Kražių pradinės mokyklos šešis skyrius ir tų pačių metų rudenį pradėjo mokytis Kelmės gimnazijoje, kurią baigė 1947 m. pavasarį. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Kražių pradinės mokyklos vedėju t.p. dirbo ir Valstiečių jaunimo mokyklos direktoriumi iki 1949 m. Nuo 1950 m. rugsėjo ld. paskirtas Kražių vidurinės mokyklos mokymo dalies vedėju, iki 1952m. Nuo 1952 m. rugsėjo pradėjo mokytis Šiaulių mokytojų institute, istorijos fakultete. 1953 m. paskirtas Pakražančio mokyklos mokytoju, o 1954 m. rugsėjo 1 d. paskiriamas Pakražančio mokyklos mokymo dalies vedėju. Dėstė istoriją ir vokiečių kalbą. Nuo 1955m. paskiriamas Pakražančio vidurinės mokyklos direktoriumi. 1963m neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus pedagoginio instituto istorijos fakultetą.

Iš mokytojos, ilgametės mokymo dalies vedėjos Marijos Rimkienės atsiminimų:

"Atvykau į Pakražančio vidurinę mokyklą 1956m. rugsėjo ld. Sutiko mane mokyklos direktorius Jonas Peleckis ir pavaduotojas Jonas Grigaliūnas.

Patekau į labai draugišką mokytojų kolektyvą. Nė vienas, kurį mokė ir kuriam teko bendrauti su mokytoja Birute Peleckiene, neužmirš jos gerumo, švelnumo, motiniškų patarimų. Nuo 1952 metų mokytoja dirbo Pakražančio vidurinėje mokykloje ir dėstė lietuvių kalbą, buities darbus. Mokytoja visą savo gyvenimą atidavė mokyklai, mokiniams, buvo didelis ramstis mokyklos direktoriui Jonui Peleckiui. Mokytojas Vytautas Aleksandravičius, kuris 1952 m. pradėjo dirbti Pakražančio vidurinėje mokykloje ir išdirbo iki 1986 metų. Dėstė muziką, vadovavo chorui. Jo vadovaujami mokinių chorai gerai pasirodydavo rajono apžiūrose, dalyvavo visose dainų šventėse, o mokytojas buvo daugelio dainų švenčių dirigentas. Su mokyklos choru dalyvavo trijose respublikinėse dainų šventėse. Aktyviai ruošdavo mokinius ir Dainų dainelės konkursams. Su soliste Lina Valantiejūte dalyvavo televizijos konkurse. Už gerą pedagoginę ir visuomeninę veiklą ne kartą apdovanotas garbės raštais bei atminimo medaliais. Mokytoja Aniceta Aleksandravičienė, kuri į Pakražančio mokyklą atvyko dirbti 1952 metais. Nuo 1953 metų mokykla pavadinama vidurine ir mokytoja dirbo mokymo dalies vedėja iki 1955 metų. Vėliau dėstė geografiją. Tai buvo reikli, savo dalyką gerai išmananti mokytoja.

Ypač išimtinė mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai. Jie buvo pagrįsti pasitikėjimu ir nuoširdumu. Mokiniai skyrėsi nuo šiandieninių mokinių. Jie gerte gėrė kiekvieną mokytojo žodį pamokoje, mokiniams buvo šventas žodis pamoka, nes visi norėjo siekti užsibrėžto tikslo.Kartu su mokiniais organizuodavome poilsio vakarus su vaidinimais.

Mokytojai mokyklos vakare. Iš dešinės į kairę: E.Rimkus, M.Rimkienė, A.Šarlauskienė, L.Verpečinskienė

Nebuvau baigusi jokių dramos mokslų, bet tapau savotišku mokyklos dramos režisieriumi. Vaidinome kartu su mokiniais ir parengėme visą eilę spektaklių (Baltušio "Gieda gaideliai", Sajos "Lažybos", "Septynios ožkenos", "Silva studentauja", Vienuolio "Prieblanda", Bieliausko, Žemaitės ir kt. dramos veikalus), su kuriais važinėdavome po kitus kaimus.

Teko vadovauti ir vyresnių klasių mokinių šokių kolektyvui. Jį lankė gabūs šokėjai: Emilija ir Antanina Verygaitės, Paulius Jokimčius ir kt. Su šiuo kolektyvu ne kartą rajono apžiūrose užėmėme pirmą vietą. Visuomet mėgau muziką, dainą, šokį, todėl šis darbas man buvo labai malonus ir stengiausi jį nuoširdžiai dirbti.

Nuo 1965 metų pradėjau dirbti direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams. Pasikeitė darbo pobūdis. Tas laikotarpis buvo labai sunkus, nes visą veiklą varžė įvairios nuorodos iš aukščiau, laisvos veiklos apribojimai. Šiose pareigose išdirbau iki 1987 metų. Nuo tada dirbau mokytojos pareigose iki 2002 m.

Visą darbo laikotarpį žavėjo direktoriaus atsakomybė už kiekvieno mokytojo veiklą ir asmeninį gyvenimą. Tai buvo žmogus, kuris visuomet „lazdai“, mušusiai kolektyvą ir atskirą mokytoją, atkišdavo savo nugarą. To mokė ir mane, savo pavaduotoją. Kad tai buvo didelės erudicijos ir gilaus intelekto žmogus, rodo buvusių mokinių noras sugrįžti dirbti į savo buvusią mokyklą. Matyt, čia jiems buvo gera ne tik mokytis, bet ir dirbti. Todėl ir šiandien mokyklai vadovauja direktoriaus buvusi mokinė Nijolė Bielskytė - Čepauskienė, kuri tęsia geriausias buvusio direktoriaus darbo tradicijas ir rūpestį dėl kiekvieno mokytojo likimo.

Šioje mokykloje prabėgo visas mano gyvenimas. Jeigu būsiu pasėjusi nors mažą gėrio grūdelį buvusių ir esančių mokinių širdyse, aš būsiu labai laiminga.

Kasmet daugėja mokinių, darosi ankšta viename pastate. Direktoriaus pastangomis 1962m.pastatytas ir įrengtas antrasis pastatas, kuriame įsikūrė 6 klasės, mokytojų kambarys. Tuo metu mokykloje jau mokėsi 333 mokiniai, veikė sporto, meno saviveiklos, kraštotyros, jaunųjų literatų būreliai. Pradėjo kurtis naujos tradicijos. 1964 m. gegužės 17 d. pirmą kartą atšvęsta mokyklos Garbės diena, kuri švenčiama iki šiol. Jos įkūrėja ir organizatorė - mokytoja Filomena Taujanskaitė.

Pirmosios tradicinės mokyklos Garbės dienos tema buvo „Gyvenimas geras – gyventi smagu“

Mokykla susikuria savo vėliavą, abiturientas Tomas Rimkus parašo mokyklos himną „Žiburėliu spindėsy“. Metai iš metų mokinių vis gausėjo, atsirado beveik visos paralelės klasės. Vėl tapo ankšta, mokykla dirbo dviem pamainom. 1979 metais prie mokyklos pastatomas dar vienas priestatas, kuriame įsikūrė fizikos, chemijos, matematikos kabinetai. Šiame priestate pirmą kartą mokyklos istorijoje atsirado ir labai kuklutė sporto salė. Tuo metu jau mokėsi 460 moksleivių. Keletą metų jų skaičius nesikeitė, o paskui mokinių pamažėle ėmė mažėti.

Parengė mokytoja Marija Rimkienė

Spartesnį plėtotės pagreitį mokykla įgavo vadovaujant mokyklos direktorei Nijolei Čepauskienei.

Jau nuo pirmų vadovavimo dienų direktorė turėjo aiškią mokyklos viziją ir misiją. Suprato, kad ir kokia spalva bedažytume mokyklos išorės ar vidaus sienas mokytojo ir mokinių darbo vietos nemodernės, darbo kokybė negerės. Direktorė pasitarusi su kolektyvu, remiant “Naujos vagos” kolūkio pirmininkui Petrui Račkauskui ryžosi nelengvam, bet didelę prasmę turinčiam etapui. 1989 metais papūtus permainų vėjams, Atgimimo idėjų įkvėpti pradėjome statyti naują 288 vietų tautinę mokyklą kitoje Ryga-Tilžė plento pusėje. Entuziastingai ėmėsi naujos mokyklos statybos. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje trūko lėšų, todėl įpusėtą mokyklos statybą buvo norima užkonservuoti. Teko direktorei pasitarus su bendruomene net kreiptis į ministrą pirmininką Adolfą Šleževičių . Gerbiamas ministras Adolfas Šleževičius atvyko į mokyklą, ir pamatęs padėtį, skyrė reikiamą pinigų sumą mokyklos užbaigimui. Per didžiulius vargo ir kančių kelius 1995 m. rugsėjo 1-ąją mokslo metus pradėjome naujojoje mokykloje (nors stadiono statybos darbai dar buvo nebaigti).

Tais sunkiais Atgimimo laikais įkurtuvės - retas reiškinys, todėl šventinis džiaugsmas netilpo ir senų ir jaunų širdyse. Ta proga buvęs mokyklos auklėtinis, 4-os laidos abiturientas Br. Klimašauskas rašė:

Nors laukai jau rudens ugniakuruos,
Tu tokia baltutė žvalgais,
Lyg vyšnia išleistuvių vakarą
Po senosios mokyklos langais.
Čia tiek daug to nekalto baltumo ,
Tos tyros ir šventos paslapties ,
Kad smilkytam gyvenimo dūmuos ?
Lyg bijai rankom - sieną paliest.
("Lyg vyšnia išleistuvių vakarą")

Tai vienintelė ugdymo įstaiga rajone, pastatyta per nepriklausomybės dvidešimtmetį. Parsivežėme viską kas buvo senojoje mokykloje: šiltą, humanišką dvasią, senus baldus, įrangą, nes nebuvo lėšų naujiems pirkiniams. Naujoje modernioje mokykloje galėjo visi laisviau atsikvėpti, kokybiškiau dirbti, nes turėjome jaukią aktų salę, sporto salę, valgyklą. Mokykla tapo tikru visuomenės kultūros židiniu. Vyksta įvairūs renginiai, susitikimai su kitų mokyklų bendruomenėmis.

Turime geras, visus higienos reikalavimus atitinkančias darbo ir poilsio sąlygas: įrengti visų mokomųjų dalykų kabinetai, sporto ir aktų salės, biblioteka - skaitykla, veikia valgykla, kavinė, biliardas. Turtinga ir įdomi moksleivių popamokinė veikla. Mokiniai noriai vyksta į ekskursijas, išvykas, susitikinėja su kitų rajonų mokyklų bendraamžiais, rengia bendras konferencijas, vakarones, sportines varžybas. Veikia Kelmės vaikų muzikos mokyklos filialas, kuriame moksleiviai mokosi chorinio dainavimo, fortepijono, kanklių ir dūdorių specialybių. Labai populiarūs moksleivių tarpe krepšinio, atletinės gimnastikos, ekologų, šaškių, jaunųjų meistriukų, šeimininkių būreliai.

Draugystės ir bendravimo ryšiai išsiplėtė ne tik respublikoje, bet ir už jos ribų. 1997m. pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos Respublikos Bilgoraj miesto mokykla.

Kasmet vyksta savaitę trunkantys 40-50 žmonių delegacijų pasikeitimai. Vedame bendras integruotas dailės, muzikos, literatūros, istorijos pamokas rudenį Bilgorajuje, o pavasariais - Pakražantyje.

Didžiausias mūsų turtas - aktyvi mokyklos bendruomenė, turinti didžiulį norą keisti ir keistis, imli naujovėms, siekianti išmėginti viską savo kailiu. Nuo 1994m. mokykla aktyviai dalyvauja įvairiuose šalies ir tarptautiniuose projektuose, konkursuose: "Mokyklos lyderiai", "Kerpės", "Rūgštūs lietūs", „Sveikatą stiprinančios mokyklos“, „Sniego gniūžtė“, "Šauniausias moksleivis" ir kt. 1999 metais dalyvavome respublikiniame ŠMM organizuotame profilio mokymo eksperimente. Neretai moksleiviai pelno prizines vietas, o konkursams pateiktiems projektams, programoms skiriamas finansavimas.

Malonu, kad pokyčiai, teigiamos permainos vystančios mokykloje, atkreipė visuomenės dėmesį, gavome teigiamą pripažinimą ir palaikymą, išsaugo mokyklos autoritetas.

Tai visos mokyklos bendruomenės kruopštaus, kūrybingo darbo rezultatai, kuriuos ne visada gali išreikšti skaičiais, procentais.

Šiandien visų buvusių ir esamų moksleivių vardu norėtųsi tarti nuoširdžiausią ačiū mokytojoms M.Rimkienei, M.Stulginskienei, A.Visockienei, atidavusioms mokyklai net po 45 gražiausius savo gyvenimo ir kūrybos metus. Pakražančio mokykla joms pirmoji ir vienintelė darbovietė.

Ženklius pėdsakus mokyklos istorijoje bei mokinių atmintyje paliko istorijos mokytoja Juzefa Jurgilaitė. Reikšmingas mokytojos indėlis kraštotyrinėje veikloje. Dėstydama istoriją, mokytoja skiepijo meilę savo kraštui, mokyklai, rinko apylinkės ir mokyklos istoriją. Mokytoja buvo aukštos kultūros, santūrus žmogus. Kalnų viršūnėmis ir vingiuotomis upėmis 46 m. vedė geografijos mokytoja Aldona Šarlauskienė.

Laukdavo mokiniai Janinos Buivydienės, Zinaidos Andrulienės ir Antaninos Norkienės užsienio kalbos pamokų.

Pažinimo takais pradinių klasių vaikus vedė mokytoja Irena Damanskienė.

Sutelktai dirbdami sėkmingai įveikėme švietimo reformos pirmojo etapo uždavinius, pasirengėme profiliniam mokymui, sudarėme geras sąlygas ir šešiamečių ugdymui.

Perėjus prie profilinio mokymo, mokyklai keliami didesni reikalavimai formuojant ugdymo turinį, taip pat didėja mokinių, jų tėvų atsakomybė priimant labai svarbius konkrečius sprendimus, sudarant profilinės klasės ugdymo turinį. Moksleiviai 11, 12 klasės ugdymo procesą privalo sieti su savo būsimomis studijomis, pasirinkta profesija. Dar silpna mūsų mokyklos informatikos mokymo bazė, vienas kompiuteris tarnauja 56 mokiniams ir 6 mokytojams. Džiaugiamės šiais mokslo metais gavę kompiuterį bibliotekai. Peikėtų jo ir mokytojų kambaryje. Jau 5 metai laukiame lėšų stadiono įrengimui, bet dar nepraradome vilties, kad stadionas pagaliau bus įrengtas. Nepaisant kasdieninių sunkumų, įvairių problemų manau, kad mokykla surado savo vietą Lietuvos Atgimimo kelyje, garbingai atlieka savo misiją ir visada bus gaivus, žiburėlis visiems, nuo mažens siekiantiems pažinti turiningą žinių pasaulį. Norisi tikėti, kad didesnė buvusių mokyklos mokinių dalis nesibodi prisipažinti B. Klimašausko žodžiais:

Supas žemė - lyg liepa vėjui,
Mes - ir tie, ir visai kiti,
Į gyvenimo pamoką ėjom
Numylėtam Pakražanty.
("Gyvenimo pamoka").

2000 m. spalio mėn. rašė Pakražančio vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Čepauskicnė

Per tą dešimtmetį mokyklos gyvenime įvyko ženklūs pokyčiai, atlikti prasmingi, net plika akimi pastebimi pokyčiai. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, mokyklai atsivėrė platesnės galimybės, galėjo dalyvauti įvairiuose ES projektuose, kurie teikė finansavimą vienai ar kitai sričiai. Mokykla pirmoji ugdymo įstaiga rajone pasinaudojo ES struktūrinių fondų parama, gavo finansavimą mokyklos renovacijai: buvo apšiltintos sienos, sudėti sandarūs langai, durys, pakeistas ir apšiltintas stogas, atnaujintas mokyklos vidinis kiemelis.

Prieš renovaciją ir po

Prie mokyklos atsirado ir suaugo Europos parkas, pirmąsias žiedų kekes šiemet jau išskleidė Lietuvos tūkstantmečio alėja.

Šiais metais mokykla dalyvaudama “Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo” projekte jau gavo lėšų už 31730 Lt, dar bus gauta už 27194 Lt. Visiškai atnaujintos šešios kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos mokomųjų dalykų kabinetuose, gautas daugiafunkcinis kopijavimo aparatas (iki šiol mokykla nuomojosi iš firmų), baltoji lenta, interaktyvi lenta, multimedia.

2009 m. mokyklos biblioteka dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos “Mokyklų tobulinimo programos plius” projekte “Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas”, kurio tikslas – kuo daugiau Lietuvos mokyklų bibliotekų paversti šiuolaikiškais informaciniais centrais. Projekto fondas jau skyrė 26045 Lt ir dar bus gauta apie 37024 Lt. Papildyta biblioteka 5 kompiuteriais, 4 kompiuterių stalais ir kompiuterininko kėdėmis, nešiojamu kompiuteriu, daugiafunkciniu kopijavimo aparatu, knygų ekspozicine spinta, projektoriumi, nešiojamu ekranu, 10 vienpusių knygų spintų ir kt.

Mokykla dalyvaudama projektuose, gauna lėšų, kurias skiria kurti palankesnes sąlygas bendrojo lavinimo ir ugdymo kokybės gerinimui panaudojant šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes, įkuria šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintas mokytojų darbo vietas, įdiegia naujausias ir moderniausias technologijas, apie kurias prieš dešimtmetį galėjome tik pasvajoti.

Jau visi kabinetai yra aprūpinti arba atnaujinti stacionaria ir mobilia įranga, skirta mokytojui pasirengti ugdomajai veiklai, dirbti su elektroninėmis švietimo sistemomis, žinynais, duomenų bazėmis, bendrauti su kitų dalykų mokytojais, mokinių tėvais. Nuo kovo pirmos mokykloje startavo elektroninio dienyno bandomasis projektas. Nauja ir moderni programa užtikrina tinkamą mokytojų, mokinių ir mokinių tėvų dalyvavimą ugdymo ir ugdymosi procese, taip pat mokytojai didina savo kompetenciją, tobulina kvalifikaciją, gerėja darbo kokybė. Tėvai irgi džiaugiasi, kad gali stebėti vaikų ugdimosi procesą, nes ne visados mokiniai pateikia teisingą informaciją apie veiklą mokykloje. Sujungus į vieną sistemą mokinių registrą, brandos egzaminų portalą „Keltas“ ir elektroninį dienyną, ženkliai sumažėjo mokykloje popierizmas, palengvėjo rankinis mokytojo, klasės auklėtojo darbas, nes visos pasiekimų ataskaitos, įvairių informacijų duomenys, Brandos atestatai, išsilavinimo pažymėjimai formuojami sistemoje.
Įgyvendinus “Bibliotekų modernizavimo” projektą ženkliai pagerėjo bibliotekos
techninis aprūpinimas, aplinka, mokiniai ir mokytojai turi geresnes sąlygas
prieiti prie informacijos šaltinių, komunikuoti. Įgyvendinus visą projektą bus
sukurta ir atnaujinta mokyklos bibliotekos struktūra, pagerinta mokyklos
bendruomenei teikiamų paslaugų kokybė bei užtikrintos geresnės mokymo ir
mokymosi sąlygos. Šio projekto įgyvendinimas padėjo dar sparčiau žengti koja
kojon su laiku tapti tikru informacijos centru.
Pertraukų metu mokytojai gali ramiai ruoštis kitai pamokai, nereikia budėti koridoriuose, nes mokyklos teritoriją ir vidų stebi vaizdo kameros. Aktualios visai bendruomenei informacijos operatyviai sklaidai įrengta ir audio sistema.

Mano (B.Macaitienės) studijų metais gerbiamas pedagogikos dėstytojas, docentas Stasys Vinikevičius vienoje paskaitoje sakė, kad pokyčiai įvyko daugelyje gyvenimo sričių, tik pedagogikoje nuo J.A.Komenskio (1592-1670 žymus čekų mokslininkas pedagogas) laikų niekas nesikeičia, atsikeltų to meto mokytojas iš numirusių ir rastų tą pačią lentą, kreidą ir puikiausiai galėtų vesti pamoką.

Šiandien mūsų labai gražioje, modernizuotoje mokykloje ne tik anų metų, bet ir šių dienų mokytojas, atitinkamai nepasiruošęs, nekėlęs savo kvalifikacijos, atsistojęs prie interaktyvios ar baltosios lentos, daugiafunkcinio kopijavimo aparato, kompiuterio tikrai nepravestų pamokos.

Prisimenant mokyklos istoriją, kurią ji nuėjo per 90 metų, norisi prisiminti visus darbščius, humanistinės pedagogikos kūrėjus, mokytojus, mokyklos vadovus. Žinant kaip besikeitė mokyklos vieta, jos fasadas ir vidus, modernios priemonės, aparatūra, nesikeitė tik vienas - visų požiūris į vaiką, į žmogų, į mokyklos vidinę, dvasinę kultūrą. Mokytojas, turėdamas gerą intuiciją, visais laikais juto ko reikia vaikui, jokie politikos vėjai neužtemdė vaiko pasirinkimo, šilto bendravimo.

Mokykla visais laikais pagal išgales, politinę padėtį, laikmetį stengėsi būti moderni, efektyvi, inovatyvi, saugi, nuolat besimokanti, bendradarbiaujanti, patraukli visuomenei, puoselėjanti humanistines vertybes, kuri suteikia kiekvienam besimokančiam kokybišką išsilavinimą ir šiuolaikines kompetencijas sėkmingai siekti ateities karjeros. Tą įrodė ir mūsų mokyklos direktorė Nijolė Čepauskienė, baigusi tą pačią Pakražančio vidurinę mokyklą, sugrįžusi po studijų į ją, įgijusi pačią aukščiausią vadybinę kategoriją ir visas savo jėgas, sugebėjimus atidavusi gimtojo krašto atžalų ugdymui, dvasingos bendruomenės kūrimui, mokyklos puoselėjimui, modernizavimui.

Mokykla jau išleido 55 abiturientų laidas, įteikti 1268 atestatai. Mokyklą baigė 3 aukso (Zenonas Norkus, Jūratė Buivydaitė, Rasa Rimkutė),

Dabar Vilniaus universiteto profesorius

3 sidabro ( Loreta Valčiukaitė, Egidijus Mika, Raividas Augys) medalininkai,

Nemaža dalis buvusių mokinių skirtingu laiku ir skirtingais keliais sugrįžo į savąją mokyklą ir sėkmingai triūsė ar triūsia iki šiolei. Tai Aldona Ivanauskaitė - Šarlauskienė, Birutė ir Vytautas Macaičiai, Eugenija Tamošaitienė, Laisvė Verpečinskienė, Petras Norkus, Alma Šarlauskaitė, Alvydas Mišeikis, Rūta Norkutė - Gedminienė, Ilona Kybartaitė, Irena Spraunytė – Petrauskienė, Brigita Kinčiūtė, Gintarė Vergaitė, Aldona Orvydienė, Ona Dambrauskienė.

Dabar mokykloje 18 komplektų, mokosi 319 mokinių, dirba 35 mokytojai, 34 su aukštuoju išsilavinimu, 5 metodininkai, 25 vyresnieji mokytojai.

Tokie mes esame šiandien

Parengė mokytoja Birutė Macaitienė